mokytojų kvalifikacijos tobulinimas

mokytojų kvalifikacijos tobulinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokytojų filosofinių, mokslinių, pedagoginių, metodinių ir psichologinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių lavinimas, lemiamas pedagoginės kultūros pažangos, darbo trūkumų įveikimo poreikių. Kad mokytojai tobulintų savo kvalifikaciją, reikalavo pedagogikos klasikai, ypač J. H. Pestalocis, F. A. Dystervėgas, K. Ušinskis, tačiau kvalifikacijos kėlimo sistemos pradėjo formuotis tik XX a.: buvo steigiamos pedagoginės bibliotekos (pvz., Maskvoje, Leipcige), prie universitetų organizuojami kursai. Lietuvoje tuo rūpinosi švietimo ministerija, mokytojų profsąjungos, Pedagoginis muziejus (V. Ruzgas), pedagoginė spauda, švietimo skyriai. 1940–1990 m. Lietuvoje susiformavo tokia mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema: 1) mokytojų savišvietos organizavimas; 2) mokyklinės arba tarpmokyklinės metodinės komisijos (būreliai); 3) vasaros kursai; 4) trumpalaikiai seminarai ir praktikumai (kelių dienų, l–2 savaičių); 5) ilgalaikiai kursai (l–2 mėn.). Kvalifikacijos tobulinimą organizavo Respublikinis mokytojų kvalifikacijos institutas ir rajonų, miestų kultūros ir švietimo skyrių metodiniai kabinetai. Po 1990 m. šis institutas keletą kartų buvo reorganizuojamas. Šiuo metu pedagogų kvalifikacija rūpinosi Pedagogų profesinės raidos centras ir savivaldybių švietimo skyriai, universitetų kvalifikacijos tobulinimo institutai, nevyriausybinių organizacijų įsteigti mokymo centrai ir kt. atitikmenys: angl. teacher's advanced training vok. Lehrerfortbildung rus. усовершенствование квалификации учителей